Svajonės pildosi piešiant

Žaismingas, jaukus, paslaptingas... Toks – keturiolikmetės Ukmergės meno mokyklos auklėtinės Radvilės Tijūnelytės piešinių pasaulis. Pirmąją savo parodą surengusi moksleivė svajoja, kad su juo susipažintų ir kuo daugiau meno mėgėjų.

Nors Meno mokyklą Radvilė lanko tik trečius metus, jos darbai stebina profesionalumu, o mokytojai mergaitę vadina neeiline menininke. Namuose ji nesiskiria su molbertu ir dailininko įrankiais. Naudoja įvairias priemones: tapo guašu, piešia tušu, pieštukais, lieja akvarelę – sako ją pasirenkanti tuomet, kai nori atsipalaiduoti. Dažniausiai Radvilė tapo portretus. „Labiausiai patinka vaizduoti žmonių veidus – jie geriausiai išreiškia emocijas“, – pasakoja keturiolikmetė. Prisipažįsta, jog viena jos įkvėpėjų, kurios kūryba labai artima, – menininkė Sigutė Ach, viena žymiausių vaikų knygų iliustruotojų.

Autorinė paroda Dukstynos pagrindinės mokyklos 8 klasės moksleivei ir jos šeimai – ypatingas įvykis. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama beveik pusšimtis autorės darbų. Į parodos atidarymo renginį vaikų bibliotekoje pasidžiaugti Radvilės talentu susirinko gausus būrys bičiulių. Jaunąją dailininkę sveikino jos auklėtoja Meno mokykloje Irutė Kiseliova, Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytojos, sesutės Martyna ir Paulina – jas šeimoje jauniausia Radvilė vadina tikromis savo globotojomis.

Apie dukters pomėgį pasakojo jos mama Aldona. „Man visąlaik būdavo labai ramu – kai Radvilė ir mažytė buvo. Atsimenu – namuose, kamputy, ji vis sėdi, kažką daro – žinau, kad mano vaikas kuria“, – šypsosi mama. Tarp sesučių ir „meniškų“ barnių kildavę, mat mažoji Radvilė vyresnėlių žaisliukus „patobulindavo“, papuošdama juos plastilinu. Ir pati Radvilė save prisimena per dienas piešiančią. Prisipažįsta, jog didelę įtaką čia jai bus padariusi su daile irgi artimai draugavusi Martyna. Menas taip pat nesvetimas Paulinai – ji labai mėgsta fotografuoti. Parodos autorė pasakojo, jog įkvėpimo jai niekuomet nepritrūksta. Išbūti nekurdama negali – rankos pačios niežti piešti. Žinodami moksleivės sugebėjimus, jos pagalbos kreipiasi bičiuliai: kai šiems reikia dovanos, prašo Radvilės ką nors nutapyti.

Pirmąją parodą ji vadina vienu iš daugelio mažyčių žingsnelių link besipildančių norų. Ketina surengti dar daug jų. Tvirtai žino, jog ir savo ateitį norėtų susieti su kūryba, o svajonėse – nuosava dailės studija.

Vaidotė ŠANTARIENĖ, „Ukmergės žinios“

Autorės nuotr.