Bendrystė kuriant gruodyje

Apie dailės skyriaus moksleivių Kalėdinę parodą.

Kai laiko virsmo ratas vakarais už langų sutirština tamsumas, Meno mokyklos dailės skyriaus jaukiose ir šviesiose klasių erdvėse pradedama rengtis Kalėdinei parodai. Kiekvieną kartą vis iš naujo, tarsi, nebūtų ankstesnių ir visai ne dėl to, kad metai vis verčia savo naują varčią...

Mokyklos galerijos keliaujantis paukštis, kaip mažas kuriančių vaikų angelas, stabteli akimirkai, kad apjungtų visus susikaupimo ir apmąstymo laikui, idant linijos, spalvos, formos, naujųjų technologijų priemonėmis kartu bendrystėje su mokytojais įvestų į kūrybinę erdvę nedideliam stebuklui. Šiame procese dalyvauja nuo pačių mažiausių iki jau paaugusių, bebaigiančių mokyklą, Dailės skyriaus moksleivių.

Taip pamažu gimsta paroda, kurioje kiekvienas išeksponuotas darbas, tarsi, pasidalijimo dovana – kaip gyvas inkliuzas baltoje parodos erdvėje -suartina žiūrovą su kuriančiuoju. Žvelgia mažųjų nutapyti mielaširdingi, besišypsantys ar juokingai nustebę angelai, spalvotos pusnys, Kalėdų seneliui iš molio ,,numegztos‘‘ pirštinės. Vyresnieji apie savo patirtis pasakoja tapybine abstrakcija, išgyventą patirtį kuria linijos, faktūros, formos kompozicine metafora. Erdvėje - kūčių vakarienei paruoštas stalas trims (tėčiui, mamai ir autoriui).

Ant galerijos ,,Keliaujantis paukštis‘‘ baltos sienos, šalia mokinių sukurtais žaisliukais papuoštos eglės – prakartėlė. Ji kasmet gimsta iš nerimo – ar atsiras mokinių, ir šiais metais norinčių kurti ją. Ir vilties, kad šeimoje – tėčio ir mamos meilės ir pagarbos gyvybei šilumos apsuptas gims kūdikis, kaip stebuklas, kaip dovana, nešantis mums džiaugsmą ir paguodą.

Dalį Dailės skyriaus mažųjų autorių sukurtų, per spalvotas pusnis keliaujančių angelų šį Kalėdų šventinį metą dovanojame Muzikos skyriaus mokytojams ir mokiniams. 

Birutė Žilėnienė